Alerginės ligos gydymą sudaro alergeno vengimas, simptomus ir uždegimą  mažinantys vaistai bei organizmo nujautrinimas - alergenų imunoterapija.

Išvengti alergeno yra svarbiausia, norint jaustis geriau, deja tai ne visada įmanoma.  Jeigu žmogus alergiškas žiedadulkėms,  namų dulkių erkėms, naminiams gyvūnams,  daugeliu atveju alergeno išvengti nepavyksta ir ligos simptomai nuolat išlieka. Sergant šienlige būtina laikytis kasdieninių apsaugos nuo žiedadulkių taisyklių, ypač saulėtą ir vėjuotą dieną. ( Kaip išvengti alergijos)  

Antras momentas – alergeno sukeltą uždegimą slopinantys vaistai tabletėmis, tepami ant odos, arba purškiami į nosį, įkvepiami. Šie medikamentai greitai sumažina alergijos simptomus, uždegimą, apsaugo nuo ligos komplikacijų, tačiau negydo ligos priežasties, dėl to nutraukus gydymą simptomai gali pasikartoti.

Imunoterapija taikoma sergant alergine sloga, šienlige, astma, pasireiškus alergijai  vabzdžiams. (Alergenų imunoterapija)

Alergenų imunoterapija (AIT) – tai organizmo imuninės sistemos nujautrinimas alergiją sukeliančiam alergenui. Alergenų imunoterapija  taikoma sergant alergine sloga, astma, pasireiškus alergijai  vabzdžiams. Šis gydymas  taikomas suaugusiems ir vaikams vyresniems negu penkerių metų amžiaus.  Kada ir kokią alergenų vakciną imunoterapijai rinktis nusprendžia gydytojas alergologas- klinikinis imunologas konsultacijos metu, diagnozavęs alerginę ligą,   nustatęs „kaltą“ alergeną.  Šiandien yra ne tik leidžiamos alergenų vakcinos, bet ir geriamosios, kurias pacientai saugiai vartoja namuose. Įvadiniame gydymo laikotarpyje alergeno dozės didinamos, po to gydymas tęsiamas ta pačia alergeno doze nuo trijų iki penkių metų.  Tai vienintelis gydymo metodas, sumažinantis alergiją, dėl to jau pirmaisiais gydymo metais reikia mažiau simptomus slopinančių vaistų.

 Kodėl reikia rinktis alergenų imunoterapiją:

• sumažina riziką susirgti astma;
• sumažina alergijos simptomus ir turi ilgalaikį poveikį, išliekantį kelis metus nutraukus gydymą;
• sumažina alergijos simptomus slopinančių vaistų poreikį;
• užkerta kelią naujoms alergijoms.

Norint išvengti alergijos problemų rekomenduojama laikytis šių taisyklių:
1. Atostogų laiką ir vietą rinkitės pagal augalų, kuriems esate alergiškas, žydėjimo kalendorių, atminkite, kad pajūryje ir aukštai kalnuose yra mažiausiai žiedadulkių.
2. Nešiokite akinius nuo saulės, nevažiuokite automobiliu prasidaręs langus.
3. Augalams žydint vėdinkite kambarius anksti ryte ar vėlai vakare, kai žiedadulkių kiekis mažiausias.
4. Nedžiovinkite skalbinių lauke, grįžę namo pasikeiskite viršutinius drabužius.
5. Venkite vasarą vaikščioti po aukštą žolę, nepjaukite žolės, nemiegokite ant šieno.
6. Nepurkškite kvepalų ant kūno. Pirma šiek tiek pakvėpinkite drabužius, kurios žadate rengtis ir leiskite kvapui šiek tiek išsivadėti.
7. Venkite tabako dūmų, alergijos atsiradimą ypač pagreitina rūkymas ar buvimas prirūkytoje patalpoje.
8. Prieš įsigydami augintinį įsitikinkite, kad nesate jam alergiškas. Jeigu auginate augintinį, atsisakykite kambariuose kilimų, kiliminės dangos, kur kaupiasi dulkės, kailis.
9. Didžiausią dėmesį skirkite miegamojo aplinkai, nes miegodami ilgai kontaktuojate su galimais alergenais, reguliariai valykite dulkes, atsisakykite kilimų, kiliminės dangos, senų knygų, minkštų baldų , kitų dulkes kaupiančių daiktų.
10. Nedžiovinkite skalbinių gyvenamoje patalpje, nes drėgnas oras - puiki terpė veistis alergijos sukėlėjams. Venkite orą drėkinančių prietaisų, optimali kambario oro drėgmė yra 45-50 proc., temperatūra 18-20°.
11. Reguliariai skalbkite patalynės apvalkalus 60° vandenyje, pačią patalynę reguliariai vėdinkite, nes ant jų nusėda daug dulkių.
12. Venkite namuose kūrenti židinį, dūmai padidina kvėpavimo takų alergijų atsiradimo riziką Nedeginkite kambaryje smilkalų, jie gali paaštrinti alergiją.
13. Dar tik skleidžiantis pumpurams, kai nėra pirmųjų alergijos simptomų, reikėtų pradėti vartoti vaistus nuo alergijos.
14. Naujai įsigytus drabužius ar patalynę išskalbkite, ir tik tada naudokite. Tekstilės gaminiai gali būti apdoroti alergiją sukeliančiais chemikalais, kurie gali nusėsti ir ant visų spintoje esančių drabužių.
15. Kruopščiai rinkitės veido ir kūno kremus, nes galite būti alergiški jų sudedamosioms dalims. Plaukų dažuose esantys chemikalai gali sukelti itin aštrias alergines reakcijas. Pirma, kosmetiką išbandykite pasitepdami nedidelį odos plotelį, jei nepasireiškė alergijos požymiai iki kitos dienos, galite drąsiai naudoti.
16. Nepirkite pigių ir nekokybiškų makiažo priemonių, jos gali sukelti odos alergijos paūmėjimą.
17. Nesusiviliokite pigiais juvelyriniais dirbiniais, nes juose yra alergiją sukeliančio nikelio.