allergic disease

Alerginė sloga

Alerginė sloga (alerginis rinitas)  - tai užburkusi nosis, vandeninga sloga (varvėjimas), daugkartinio čiaudulio priepuoliai, nosies niežėjimas, rečiau sutrikusi uoslė. Labai dažnai kartu yra ašarojančios, paraudusios ir niežtinčios akys. Dažnai žmonės sako, kad sloga serga ištisus metus. Simptomai išties primena peršalimo ligos požymius, tačiau tai gali būti klaidinga diagnozė, ir virusas čia tikrai niekuo dėtas. Alerginė sloga yra nuolatinė, kai ją sukelia namų dulkių erkės, naminių gyvūnų odos, kailio dalelės, pelėsiniai grybeliai. Augalams žydint alerginę slogą sukelia ore sklandančios žiedadulkės. Ilgainiui negydoma alerginė sloga gali išplisti į bronchus, sukelti kosulį, dusulį, paskatinti astmos, rinosinusito, ausų uždegimo formavimąsi. Įrodyta, kad alerginė sloga tris kartus padidina riziką susirgti astma. Todėl pajutus pirmuosius šios ligos simptomus reikia pradėti gydymą. Yra būtina nustatyti, kokie alergenai sukelia alergiją, nes išvengti alergeno yra labai svarbu, norint jaustis geriau, pritaikyti alerginės slogos gydymą, skirti imunoterapiją. Alergenas nustatomas atliekant odos mėginius, kraujo tyrimus.

Alergija žiedadulkėms/Šienligė

Prasidėjęs žydėjimas, deja, džiugina ne visus, mat, kai kuriems žmonėms žydėjimas asocijuojasi su alergija. Tie, atrodytų gražūs lazdynų ar beržų žirginėliai, daugybei sukelia didelių bėdų. Alergiją sukelia vėju išnešiojamos medžių (lazdyno, alksnio, beržo, ąžuolo), pievų žolių ir  piktžolių (kiečio, kiaulpienės, balandos) žiedadulkės. Augalų žydėjimo sezono metu žiedadulkių yra visur, jos gali nukeliauti šimtus kilometrų. Net jei šalia namų nėra pievos, rugių lauko ar lapuočių miško, augalų žiedadulkių patenka ir į uždaras patalpas jas vėdinant, jos sukelia alergiją. Alergija žiedadulkėms vadinama šienlige. Ryškiausias šienligės simptomas – vienodų akių ir nosies požymių pasikartojimas kasmet tuo pačiu metu, kai  žydi tam tikri augalai. Ligos požymiai paryškėja, išvykus į gamtą, saulėtą ir vėjuotą dieną.

Šienligės požymiai:

  • alerginė sloga (alerginis rinitas): užgula nosį, gali atsirasti čiaudulys,  teka iš nosies gausiai sekreto, niežti nosį, gomurį, vargina kosulys.
  • alerginis akių uždegimas (alerginis konjunktyvitas): niežtinčios, paraudusios ir ašarojančios akys;
  • alerginė astma:  kosulio, dusulio, sunkumo, švilpimo krūtinėje priepuoliai, ypač naktį, po lietaus, perkūnijos, po fizinio krūvio.  
  • alergija maistui : 47-70 proc. alergiškų žiedadulkėms, ypač beržo, yra alergiški maistui. Alergiją sukelia švieži vaisiai (obuolys, persikas, melionas ir kt.), daržovės (salieras, morka, pomidoras, bulvė, pupos ir kt.), riešutai. Valgant šiuos maisto produktus prasideda lūpų, burnos gleivinės ir minkštojo gomurio niežulys, deginimas, patinimas ir pūslelių susiformavimas (burnos alergijos sindromas). Jei alerginė reakcija išplinta,  prasideda odos niežėjimas, bėrimas,  sutinimas. Sunkesniais atvejais sutinsta ir gerklė, kvėpavimo takai, žmogus gali uždusti, vystosi anafilaksinis šokas.
  •  
  • Alergijos žiedadulkėms ir maistui deriniai
  • Žiedadulkių alergenai Maisto alergenai       
    Beržiniai medžiai:
    beržas, alksnis, lazdynas
    Erškėtiniai: obuolys, persikas, vyšnia, kriaušė, slyva, migdolas, avietė ir kt.
    Lazdyniniai: lazdyno riešutas
    Skėtiniai: salieras, morka, petražolė, krapas, kmynas, koriandras ir kt.
    Aktinidijiniai: kivis
    Varpinės žolės Ankštiniai: pupelė, žirnis, žemės riešutas, soja, lęšis
    Kauliauoginiai: pomidoras, bulvė, paprika, baklažanas
    Grūdinės kultūros: rugys, kvietys, aviža, miežis, kukurūzas
    Moliūginiai: melionas, arbūzas
    Aktinidijiniai: kivis
    Piktžolės:
    kietis, ambrozija, kiaulpienė
    Skėtiniai: salieras, morka, petražolė, krapas, kmynas, koriandras ir kt.
    Moliūginiai: melionas, arbūzas
    Graižažiedžiai: saulėgrąža, vaistinė ramunėlė

Kiekvienai šaliai yra būdingas augalų žydėjimo kalendorius, yra sudaromos žiedadulkių prognozės. Intensyviausio žydėjimo ir didžiausios žiedadulkių koncentracijos ore būna  balandį, kai žydi medžiai, birželį, pražydus žolėms, ir rugpjūtį, kai žiedadulkes barsto  piktžolės (žr. Augalų žydėjimo Lietuvoje kalendorius).

Šienligę sukeliantys  augalai  įvairiose Europos zonose.

Europos zonos

Alergizuojantys augalai

Šiaurės

Beržas

Centrinė  (Lietuva)

Lapuočiai medžiai,tarp jų beržas, pievų žolės

Rytų

Pievų žolės, kietis,  ambrozija

Kalnuotoji

Pievų žolės

Viduržemio jūros

Sienžolė, alyvmedis, pievų žolės, kiparisas.

Astma

Astma yra dažna lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio, kosulio ir pasunkėjusio kvėpavimo, švokštimo  priepuoliais.  Astmai būdingi dusulio priepuoliai naktį arba paryčiais. Sergant astma dėl nuolatinio bronchų vidinio sluoksnio, kuris vadinamas gleivine,  uždegimo bronchai yra jautrūs aplinkos veiksniams: įkvepiamiems alergenams, virusams, tabako dūmams, kvepalams, oro teršalams, šaltam orui ir kt. Po kontakto su alergizuojančiomis ar kvėpavimo takų gleivinę dirginančiomis medžiagomis susiaurėja bronchų spindis ir prasideda astmos priepuolis. Sergant astma bronchų susiaurėjimas yra  vadinamas bronchų obstrukcija.  Ligai užsitęsus, nevartojant uždegimą mažinančių vaistų, dėl nuolatinio bronchų uždegimo negrįžtamai suardomas bronchų sienelės paviršius, sustorėja bronchų sienelė, bronchų obstrukcija neišnyksta, tampa nuolatine,  dėl to blogėja kvėpavimas.  Sergantysis astma dažnai serga ir rinitu, rinosinusitu, nosies polipais. Kai astmos, lėtinio rinosinusito su nosies polipais požymius sukelia aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, būklė vadinama „aspirininė triada“ ( Vidalio sindromas).  Alergijos vaidmuo reikšmingesnis vaikams, du trečdaliai jų serga alergine astma. Devyniems iš dešimties sergančiųjų alergine astma kartu yra alerginės slogos požymių. Apie pusė suaugusiųjų serga alergine astma, tiek pat ir nealergine. Alergiškiems augalų žiedadulkėms astmos priepuoliai padažnėja  kasmet tuo pačiu  metų laikotarpiu, augalams žydint nuo pavasario iki rudens. Sergant alergine ir nealergine astma ligos priepuoliai padažnėja susirgus peršalimo ligomis ar fizinio krūvio metu, būnant prirūkytoje patalpoje ar  aplinkoje, kur  drėgna, gausu kvėpavimo takų dirgiklių.  Nėra išaiškinta, kodėl sergantiems alergine ir nealergine astma ligos  požymiai  yra vienodi, nors juos sukelia skirtingi veiksniai. Yra svarbu nustatyti kokiems oro alergenams yra įsijautrinimas,  atlikus odos mėginius su alergenais ar specialius kraujo tyrimus.   Astmai nustatyti atliekamas kvėpavimo tyrimas, nustatantis bronchų susiaurėjimą. Šis tyrimas vadinamas spirometrija (Spirometrija).  Jei Jūs sergate astma ir vartojate vaistus, pakartotina spirometrija padeda gydytojui įvertinti vaistų efektyvumą ir Jūsų astmos kontrolę.

Pagrindiniai žingsniai geros astmos kontrolės link:

  • Vengti astmos priepuolius sukeliančių veiksnių, alergenų
  • Nerūkyti
  • Visada su savimi turėti pirmosios pagalbos vaistų
  • Reguliariai vartoti uždegimą mažinančius vaistus pagal sudarytą  gydymo planą
  • Pasitikrinti, ar astma kontroliuojama (Astmos kontrolės testas)

Astma nėra išgydoma liga, tačiau šiandien yra labai saugių ir efektyvių vaistų, kurie padeda gerai kontroliuoti ligą. Astmai gydyti gydytojai paskiria vartoti dviejų grupių vaistų: simptominių (plečia bronchus) ir kontroliuojančiųjų (sumažina uždegimą).

Gydant astmą yra svarbu išsiaiškinti ligą provokuojančius veiksnius ir jų išvengti.

Provokuojantys  veiksniai

Ką daryti?

Alergenai

Pirmiausia, reikia išaiškinti alergiją sukeliančius alergenus. Vėdinkite patalpas, venkite drėgmės jose. Sužinokite kada žydi Jums alergiją sukeliantys augalai. Atsisakykite alergiją sukeliančių naminių gyvūnų. Išsamiau kaip sukurti Jums palankią namų aplinką patars Jūsų gydytojas.

Infekcija

Kiekvieną rudenį rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo, nes gripo virusas sukelia sunkius astmos paūmėjimus.

Rūkymas

Meskite rūkyti, venkite pasyvaus rūkymo, tabako dūmai ne tik pablogina astmos eigą, bet ir sumažina priešuždegiminių vaistų poveikį .

Oro teršalai

Nebūkite remontuojamose patalpose, užterštoje aplinkoje dėvėkite veido kaukes, respiratorius ir kt. Būsimą profesiją ir darbo aplinką rinkitės tik pasitarę su gydytoju.  

Fizinis aktyvumas

Nevenkite fizinio krūvio, nes gera fizinė forma teigiamai veikia Jūsų ligą. Jei Jūs reguliariai vartojate ligą kontroliuojančių vaistų arba įkvepiate  bronchus plečiančio vaisto, fizinio aktyvumo mažinti nereikia.

Vaistai

Nevartokite aspirino ir kitų vaistų nuo skausmo,  uždegimo, mažinančių kraujospūdžio nepasitarę su gydytoju.

Adenoidai/Rinosinusitas/Nosies polipai

Nuolat nosis užgulusi, knarkimas, galvos skausmas, peršalimo ligos - problema gali būti  adenoidai, kitaip tariant "polipai". Padidėję adenoidai kelia rūpesčių ne tik mažiems vaikams, bet ir paaugliams. Adenoidų apžiūra mūsų klinikoje atliekama neskausmingai su nauju endoskopu net patiems mažiausiems pacientams. Gydytoja ne tik ištiria , bet ir pataria kada metas juos šalinti .

Rinitas ir sinusitas daugumai asmenų pasireiškia vienu metu, todėl dabar teisingu terminu laikomas rinosinusitas. Rinosinusito požymiai panašūs į alerginės slogos  požymius: nosies užgulimas,  išskyros iš nosies  ar tekančios rykle, kartu gali būti spaudimas ir skausmas veido srityje, uoslės susilpnėjimas ar netekimas.  Iki  12 savaičių trunkantis rinosinusitas yra ūminis/epizodinis. Ilgiau trunkantis rinosinusitas yra lėtinis, kartu su nosies polipoze (gleivinės išaugomis) ar be jos. Rinosinusitą iššaukia infekcija (virusai, bakterijos, grybeliai), alergija, imuninės sistemos nepakankamumas, gleivinės pokyčiai. Kai astmos, lėtinio rinosinusito su nosies polipais požymius sukelia aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, būklė vadinama „aspirininė triada“ ( Vidalio sindromas).  Sergant lėtiniu ar pasikartojančiu rinosinusitu svarbu nustatyti, ar sergantysis neserga alergine sloga ir kokiems oro alergenams yra įsijautrinęs. Tuo tikslu atliekami odos mėginiai su alergenais ar kraujo tyrimai.

Mūsų klinikoje vaikus ir suaugusius konsultuoja ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoja Ingrida Minkevičienė - atlieka endoskopiją, konsultuoja prieš operaciją.

Akių alergija

Akių alergija dažna dėl to, kad akies junginė dažniausiai iš kitų gleivinių kontaktuoja su daugeliu oro dalelių, tarp jų ir alergenais. Medžių, varpinių žolių, piktžolių žiedadulkės, pelėsiai, namų dulkių erkių, gyvūnų plaukų ir pleiskanų  dalelės, lateksas, kosmetinės priemonės, vaistai, kontaktiniai lęšiai sukelia alerginį akių uždegimą (konjunktyvitą). Akis niežti, jos parausta ir ašaroja, dėl paburkusių akių vokų  susiaurėja akies plyšys, rega gali pablogėti dėl stipraus ašarojimo. Alerginis akių uždegimas gali būti sergant veido egzema (atopiniu dermatitu), dažniau jauniems vyrams. Pažeidžiamos akys, vokų oda sukietėjusi, pleiskanojanti, ją niežti. Konjunktyvito požymių yra abiejų  vokų, akies obuolio ir limbo srityje, ligai progresuojant randėja voko junginė, pablogėja rega, vystosi įvairių komplikacijų, susergama glaukoma, katarakta, tinklainės atšoka. Akių alergijos tyrimai  - tai odos mėginiai su alergenais ar kraujo tyrimai.

Dilgėlinė Angioedema

Dilgėlinė yra viena dažniausių odos ligų, kuriai būdingas odos niežėjmas ir bėrimas pūkšlėmis. Pūkšlės įvairaus dydžio, išnyksta per kelias minutes ar valandas. Kartu pasireiškia angioedema, kai patinsta lūpos, liežuvis, gerklė, akių vokai, plaštakos. Dilgėlinės pasikartojantys simptomai gali būti sekinantys, o kartu su angioedema, kai trukdoma kvėpuoti, ir pavojingi gyvybei.  Dilgėlinė yra įvairių priežasčių, dažniausiai ją sukelia   infekcija, maistas,  vaistai, autoimuninė liga. Maždaug pusei sergančiųjų lėtine dilgėline ligos priežastis lieka neišaiškinta.  Tyrimai atliekami kiekvienam pacientui individualiai, pagal įtariamą dilgėlinę sukėlusį veiksnį.  Gydymo tikslas yra visiškai pašalinti simptomus. Šiam  tikslui pasiekti reikia nustatyti ir pašalinti dilgėlinės priežastis,  ilgą laiką skiriami vaistai.

Odos alergija - bėrimas

Odos alergija pasireiškia  niežėjimu, sutinimu, bėrimu. Tai gali būti dilgėlinė, angioedema arba dermatitas (egzema). Dermatitas yra kelių rūšių bėrimas, požymius reikia skirti nuo jautrios odos. Kūdikiams ir vaikams dažniausiai nustatomas atopinis dermatitas. Suaugusiems  dažnai būna odos bėrimas tose vietose, kur liečia alergenai ir nustatomas alerginis kontaktinis dematitas.

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas  dažnai vadinamas egzema. Ši liga dažniausiai prasideda kūdikiams ar vaikams, tačiau gali prasidėti ir suaugusiems. Du trečdaliai vaikų atopiniu dermatitu suserga iki vienerių, keturi penktadaliai - iki penkerių metų amžiaus.  Maždaug pusė vaikų pasveiksta iki 2 m., apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Daliai ligonių gali likti odos pažeidimo požymių, kartais po kelerių metų liga atsinaujina.

Atopiniam dermatitui būdingas intensyvus odos niežėjimas, paraudimas ir bėrimas, ūminiu periodu šlapiuojantis, lėtiniu periodu oda išsausėja. Kūdikiams išberiama oda veido, galvos, kaklo, krūtinės srityse,  vyresniems  vaikams -  riešo, pakinklių, alkūnių linkių srityse, veide. Niežulys skatina kasymąsi, dar labiau pažeidžiamas odos vientisumas, prisideda infekcija, susidaro užburtas „kasymo-niežėjimo“ ratas. Kūdikiams gali pakisti tuštinimasis, atsirasti viduriavimas ar  vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, pilvo pūtimas. Sunkia forma sergantis vaikas ilgainiui gali susirgti alergine sloga, astma.

Ligą gali sukelti įvairūs veiksniai. Kūdikiams ir mažiems vaikams labai svarbūs maisto alergenai: karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, kviečiai, žuvis, soja. Atopinį dermatitą gali paūminti ore esantys alergenai: namų dulkių erkės, pelėsis, naminiai gyvūnai, žiedadulkės. Odos uždegimą didina įvairūs cheminiai ir fiziniai dirgikliai, staigi oro drėgmės bei temperatūros kaita, stresas.  Sėkmingam atopinio dermatito gydymui labai svarbu nustatyti ligą sukeliančius alergenus ir provokuojančius veiksnius. Dėl to yra atliekami odos alerginiai mėginiai su maisto, oro, cheminiais alergenais,  kraujo tyrimai.

Alerginis kontaktinis dermatitas

Alerginis kontaktinis dermatitas pasireiškia odos bėrimu tose vietose, kur lietėsi alergenas. Rūgštys, šarmai, dažai, tirpikliai, skiedikliai, muilai, skalbimo ir valymo priemonės yra  stipriai odą dirginančios ir sausinančios medžiagos, galinčios sukelti odos uždegimą dirgiklio vietoje  – kontaktinį iritacinį dermatitą. Aplinkoje yra trys tūkstančiai cheminių medžiagų kurios nedirgina, o įjautrina odos imunines ląsteles  ir sukelia alergines odos  reakcijas.  Alergeno kontakto vietoje sukeltas odos uždegimas yra vadinamas alerginiu kontaktiniu dermatitu, arba egzema.  Niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais oda būdinga ūminei ligos fazei. Jei oda šerpetoja,  yra paraudusi, suskilusi, sausa, galima įtarti užsitęsusį kontaktą su alergenu ir lėtinę ligos eigą. Įsijautrinti cheminei medžiagai  galima dėl nuolatinio ar dažnai pasikartojančio sąlyčio su alergizuojančia medžiaga. Dėl to nuo cheminių alergenų dažniausiai nukenčia rankų ir veido oda. Pažeistos odos vieta dažniausiai išduoda alergeną kaltininką, tačiau bėrimas gali išplisti į kitas kūno vietas.

Egzemą dažnai sukelia nikelis, metalo druskos – chromatai.  Chromo yra cemente, degtukų galvutėse, odiniuose drabužiuose, batuose.  Kita dažna alerginio kontaktinio dermatito priežastis yra kosmetikos priemonių alergenai. Muilai, dantų pastos, šampūnai, plaukų kondicionieriai,  lakai,  prausimosi losijonai, valantys pieneliai, kremai, dažantys ir kvepiantys produktai (akių šešėliai, lūpdažiai, nagų lakas, plaukų dažai) gali būti alerginio kontaktinio  dermatito kaltininkais. Dažnai odos alergines reakcijas sukelia juose esantys konservantai (parabenai, formaldehidas, ketvirtinis amonis), kvepiančios medžiagos. Alergija gumos alergenams, lateksui dažnėja tarp medicinos ir kitų profesijų atstovų, kurie dirbdami nuolat dėvi gumines pirštines. Retesnis alerginio dermatito sukėlėjas yra augalų alergenai, jų alergeniškumas padidėja saulės šviesoje, dėl to vasarą padaugėja augalų sukelto alerginio dermatito atvejų. Mūsų klinikoje  išaiškinti alergeną kaltininką galima atlikus išplėstinį odos lopo mėginį su 28 ar 35 cheminėmis medžiagomis, dažniausiai sukeliančios alerginį dermatitą. Taisyklingai atlikto lopo mėginio rezultatai, ar jie yra teigiami, ar neigiami, suteikia naudingos informacijos. 

Niežėjimas

Niežėjimas be odos bėrimo yra dažna problema, kuri gali būti dėl odos ligos arba vidaus organų ligų (skydliaukės, cukraligės, mažakraujystės). Kai kurie vaistai nuo skausmo irgi gali sukelti niežėjimą. 

Jautri oda

Daugiau nei pusė moterų ir trečdalis vyrų turi „jautrią“ odą ir netoleruoja kosmetikos priemonių, ar net vandens. Jautrios odos požymiai yra geliančio, veržiančio ar dilgčiojančio pobūdžio pojūčiai panaudojus kosmetikos priemonių, labai retai odą niežti, stebimas odos sausumas, dėmės, nežymus pleiskanojimas, paraudimas, išryškėja kraujagyslės, kapiliarai. Jautri oda yra dėl neaiškios priežasties uždegimo. Ši problema dažnesnė moterims, kurių oda plona, sausa, tuo tarpu vyrai kenčia turintys tiek riebią, tiek sausą odą. Esant jautriai odai būtina atlikti lopo mėginius su cheminiais alergenais.

Jautrios odos, iritacinio ir alerginio kontaktinio dermatito požymiai.

Požymis

Jautri oda

Iritacinis dermatitas

Alerginis kontaktinis dermatitas

Subjektyvūs požymiai:

Veržimas, deginimas, dilgčiojimas

Niežėjimas

 

Visada smarkus

 

Nėra

 

Yra, įvairaus intensyvumo

Nėra

 

Kartais, nesmarkus

 

Visada

Objektyvūs požymiai:

Eritema

Edema

Pūslelės

Pleiskanojimas

Įtrūkimai

Pūkšlės

 

Gali būti

Labai retai

Nėra

Gali būti

Gali būti

Nėra

 

Yra

Nėra ar nežymi

Nėra

Yra

Gali būti

Nėra

 

Yra

Įvairaus  ntensyvumo

Yra

Yra

Gali būti

Gali būti

Lopo mėginys su alergenais

Neigiamas

Neigiamas

Teigiamas

Alergija vabzdžiams

Alergiją dažniausiai sukelia uodai, vapsvos, bitės, širšės, skruzdėlės. Uodų įkandimas dažniau sukelia (ypač vaikams) vadinamuosius dilgėlinės tipo bėrimus: įkandimo vietoje atsiranda pūkšlė, oda parausta, paburksta ir ją labai niežti. Pats pavojingiausias - vapsvos arba bitės įgėlimas. Jų nuoduose esančios medžiagos veikia kaip alergenai ir gali sukelti gyvybei pavojingas reakcijas, pavyzdžiui, anafilaksinį šoką. Tada patinsta, parausta oda ne tik įgėlimo vietoje, bet gali ištinti lūpos, gerklė, kvėpavimo takai, žarnyno gleivinė. Darosi sunku kvėpuoti, trūksta oro, dėl išsiplėtusių kraujagyslių krenta kraujospūdis, sutrinka smegenų, vidaus organų apytaka.  Negydomas šokas visada baigiasi mirtimi. Jei įgėlė bitė, geluonį reikia ištraukti,  ant įgėlimo vietos uždėti ką nors šalto. Jei žmogui darosi silpna ir bloga, būtina jį vežti į gydymo įstaigą.  Nuo uodų ir kitų vabzdžių galima apsisaugoti vaistinėse pardavinėjamais repelentais, kuriuose esančios cheminės medžiagos vabzdžius atbaido. Nuo vapsvos ar bitės nėra jokių apsisaugojimo priemonių, nesirenkite ryškiais, gėlėtais drabužiais, kurie gali atkreipti vabzdžių dėmesį, gamtoje nesikvėpinkite kvepalais, nelaikyti šalia maisto likučių.  Jei žinote, kad esate alergiškas, visada turėkite gydytojo paskirtų vaistų.   Pasireiškus alergijai vabzdžiams, kreipkitės į mūsų  gydytoją –alergologą, kuris nustatys kokiam vabzdžiui esate alergiškas, parinks  vaistų rinkinį, rekomenduos  imunoterapiją. Specifinė imunoterapija vabzdžių nuodų alergenais yra vienintelis gydymo būdas, galintis sumažinti pakartotinos anafilaksijos tikimybę nuo 75 iki mažiau nei 5 %. 

Alergija metalams

Alergija metalui (dermatitas) yra sparčiai plintanti alergijos forma, tampanti vis jaunesnio amžiaus žmonių problema. Metalo kontakto vietoje sukeltas odos uždegimas yra vadinamas alerginiu kontaktiniu dermatitu, arba egzema. Jei išberta oda auskarų, kaklo papuošalų, kelnių metalinės sagties, apyrankių,  laikrodžio nešiojimo vietoje, įtariamas dažniausias metalo  alergenas – nikelis.   Niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais oda būdinga ūminei ligos fazei. Jei oda šerpetoja,  yra paraudusi, suskilusi, sausa, galima įtarti užsitęsusį kontaktą su alergenu ir lėtinę ligos eigą. Įsijautrinti metalui  galima dėl nuolatinio ar dažnai pasikartojančio sąlyčio su alergizuojančia medžiaga. Nikelio yra ne tik papuošaluose, bet ir puoduose, valgymo įrankiuose, metaliniuose darbo ir buities įrankiuose,  maisto produktuose.

Ištirti dėl alergijos metalams patariama prieš planuojamą protezavimo, implantacijos operaciją, tam kad būtų parinktas metalinis svetimkūnis.

Mūsų klinikoje  atliekamas  išplėstinis tyrimas - lopo mėginys su metalais, kosmetikos ir kitais cheminiais alergenaistestas. Jo sudėtyje yra dvidešimt aštuonios cheminės medžiagos, dažniausiai sukeliančios alerginį dermatitą.

Alergija vaistams

Alergija vaistams pasireiškia įvairiais požymiais, nuo odos bėrimų iki gyvybei pavojingo anafilaksinio šoko. Rekomenduojama nutraukti įtariamą „kaltą“ vaistą ir skubiai konsultuotis su gydytoju. Alergiją vaistams nustatoma pagal požymius, požymiams išnykus atliekami odos alerginiai mėginiai, tiriamas kraujas.

Alergija maistui

Alergija maistui gali pasireikšti labai įvairiai: nuo odos išbėrimo ar niežėjimo iki gyvybei grėsmingos, ūmiai besivystančios alerginės reakcijos, vadinamos anafilaksija.   Labai alergiškiems žmonėms, net mažyčiai maisto alergeno kiekiai gali sukelti alerginę reakciją. Mažiau jautrūs maistui žmonės, gali suvalgyti nedidelį maisto kiekį, kuriam jie yra alergiški. Maisto alergija prasideda po kelių minučių, valandų ar dienų. Suvalgius alergizuojančio maisto žmogui gali:

  • prasidėti sloga,
  • atsirasti akių ar gomurio niežulys,
  • prasidėti čiaudulys, kosulys,
  • atsirasti patinimas - viso kūno ar kai kurių vietų,
  • išberti akis, ausis, lūpas, liežuvį, gerklę,
  • sukilti dusulys,
  • pasireikšti pilvo skausmas, vėmimas ar net viduriavimas,
  • kūdikiai suserga atopiniudermatitu (egzema).

Alergija maistui nustatoma 6-8 % žmonių, dažniausiai 1-2 gyvenimo metais. Beveik visi maisto produktai gali sukelti alerginę reakciją, tačiau dažniausiai alergiją sukelia šie produktai: pienas, kiaušiniai, žemės ir medžių riešutai (lazdyno,  graikiniai riešutai), soja, kviečiai, žuvis, vėžiagyviai (krevetės, austrės, krabai ir kt.).

Alergija maistui kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai pasireiškia odoje arba virškinamajame trakte, ilgainiui yra „išaugama“. Suaugusiems prasidėjusi alergija maistui dažniausiai yra dėl kryžminių reakcijų tarp žiedadulkių ir maisto alergenų ir lieka visam gyvenimui. Lietuvoje kas trečias sergantysis šienlige yra alergiškas maistui, dažniausiai lazdyno  riešutui,  obuoliui, morkai, salierui, saulėgrąžai, melionui, persikui, nektarinui, kiviui ir kt.

Dažniausiai užduodami klausimai yra šie:

- ar galima nustatyti kokiam maisto produktui žmogus yra alergiškas? Mūsų klinikos specialistai maisto alergeną  nustato atlikę kelių tipų odos mėginius (dūrio, lopo) ar kraujo tyrimus dėl alergenui specifinių antikūnų. Nustatoma greitoji (pasireiškianti per kelias minutes ar valandas) ir vėlyvoji (pasireiškianti po kelių dienų ir sukelianti lėtinius požymius) alerginė reakcija. Kokį tyrimo metodą pasirinkti ir su kokiais alergenais atlikti tyrimus  pacientui sprendžiama individualiai. 

 - kokio amžiaus  kūdikiams galima atlikti tyrimus? Mūsų klinikos specialistai konsultuoja dėl maisto  alergijos   įvairaus  amžiaus pacientus: naujagimius, kūdikius, vaikus ir suaugusiuosius. 

 - ar alerginiai odos mėginiai ir alergenui  specifinių antikūnų tyrimas kraujyje  yra vieninteliai maisto alergijos tyrimo metodai? Taip, moksliniais tyrimais yra įrodytas tik šių tyrimų pagrįstumas nustatant kuriam alergenui žmogus yra alergiškas. Tyrimai   atliekami ir jų rezultatai  vertinami pagal patvirtintas Europos Alergologų ir klinikinių imunologų draugijos rekomendacijas.

Kosulys

Kosulys yra gerai pažįstamas jausmas kiekvienam, nes beveik visi retkarčiais pakosti. Kai kosulys lengvas, yra retas ir trumpai trunka, dažniausiai problemos nebūna, tačiau jei kosulys užklumpa staiga, yra sunkus, atsiranda priepuoliais, jį lydi kiti simptomai, arba kartojasi dažnai ir vargina ilgą laiką, reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją pagalbos. 

Kas gi yra kosulys ir  kas jį sukelia?  Kosulys -tai apsauginis refleksas, padedantis išvalyti kvėpavimo takus nuo svetimkūnių, infekcijos sukėlėjų, dulkių. Kosulį sukelia kvėpavimo takuose besikaupiančios gleivės. Gleivės erzina gleivinėje esančias nervų galūnėles, kurių yra nosyje, nosiaryklėje, gerklose, klausos kanale, trachėjoje.

Kosulį gali sukelti:

- peršalimas  ir ūminės kvėpavimo takų infekcijos;

- lėtinės kvėpavimo takų ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, tuberkuliozė, įgimti ir dėl kitų ligų atsiradę bronchų bei plaučių pažeidimai );

 - alerginės ir nealerginės viršutinių kvėpavimo takų ligos;

  • - gastroezofaginio refliukso liga; 
  • - į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis; 

- rūkymas ir kiti dirginantys aplinkos veiksniai;

- psichologinės priežastys;

- vaistai nuo širdies, padidėjusio kraujospūdžio ar inkstų ligos;

  • - kitos ligos: širdies nepakankamumas, plaučių arterijos trombozė, nervų, balso stygų pažeidimas.
  • Kosulys yra tik simptomas, ne liga, todėl svarbu nustatyti priežastį ir ją panaikinti.  Priklausomai nuo kosulį sukėlusios priežasties, skiriasi gydymas ir gydymo trukmė, o taip pat komplikacijų rizika bei ilgalaikė paciento priežiūra. 
  • Užtrukęs kosulys yra ne tik nemalonus jausmas, bet ir pavojus savo bei aplinkinių sveikatai, dėl to reikia kreiptis į gydytoją. Mūsų klinikos specialistai (pulmonologai, alergologai,  ištiria kvėpavimo organus, nustato kosulio priežastis, paskiria gydymą. 

Anafilaksija/Alerginis šokas

Anafilaksija  (alerginis šokas) yra sunkiausia alergijos forma, sukelianti pavojų gyvybei, kasmet nusinešanti net 3 gyvybes  iš 1 milijono gyventojų. Anafilaksija vis dažniau ištinka maistui alergiškus vaikus, ir ne ligoninėje, o įprastomis visuomenės sąlygomis.  Ji gali būti nenustatoma,  kai įvyksta pirmą kartą, nežinoma priežastis ar yra lengvos eigos. Dėl šių priežasčių reikia mokytis atpažinti anafilaksijos požymius ir kaip elgtis jiems atsiradus, mokėti susileisti gydytojo paskirtų vaistų. 

Anafilaksijos priežastys

Dažniausios anafilaksijos priežastys yra trys: maistas, geliančių vabzdžių nuodai ir vaistai. Maisto sukeliama anafilaksija gali ištikti namuose, mokykloje, restorane ir kitose vietose. Anafilaksiją gali sukelti bet kuris maisto produktas, alergenas gali būti „pasislėpęs“, pavyzdžiui, riešutų pėdsakai, ar sukeliantis kryžmines reakcijas. Salieras pavojingas esant alergijai kiečio žiedadulkėms, riešutai – alergiškiems beržinių medžių žiedadulkėms. Anafilaksiją bet kurio amžiaus pacientams gali sukelti ir vaistai, dažniausi „kaltininkai“ yra penicilino grupės antibiotikai ir vaistai nuo skausmo ir  uždegimo (aspirinas, ibuprofenas ir kiti). Anafilaksija gali ištikti leidžiant alergenų preparatus, vartojant hormonus, vitaminus, folio rūgštį, augalinius maisto papildus, operacijos  metu, atliekant tyrimus su jodo turinčiais tirpalais.  Alerginis šokas gali įvykti įgėlus vabzdžiui – bitei, vapsvai ir širšei.

Anafilaksijos požymiai

Anafilaksija prasideda staiga, pasireiškia dviejų ir daugiau organų pažeidimu įvairiose kūno vietose:

1. Odos bėrimas, dilgėlinė, niežėjimas, raudonis, lūpų, liežuvio sutinimas, prikimęs balsas, negalėjimas ryti, kalbėti;

2. Vandeninga staigi sloga ir sutrikęs kvėpavimas: dusulys, švokštimas, apsunkintas kvėpavimas, pamėlynavimas;

3. Dažnas širdies plakimas, svaigulys, nerimas, nualpimas, sumažėjęs kraujo spaudimas, sąmonės praradimas, traukuliai;

4. Pykinimas, vėmimas,  pilvo skausmas, viduriavimas.

Anafilaksiją patyrusiems pacientams būtina gydytojo alergologo konsultacija, kreiptis rekomenduojama po 4–6 savaičių. Mūsų klinikos specialistai konsultacijos metu nustato anafilaksijos priežastis, atliekami alergijos tyrimai, paskiriama apsauganti imunoterapija ir pacientas bei jo artimieji  apmokomi kaip elgtis anafilaksijai pasikartojus.

Rekomenduojame sužinoti ar Jums ir Jūsų artimiesiems gręsia anafilaksija.

1. Ar Jums yra nors kartą gyvenime įvykusi sunki alerginė reakcija?

2. Ar Jums pasireiškė alergija, suvalgius ar prisilietus prie kokio nors maisto produkto?

3. Ar sergate astma ir maisto alergija?

4. Ar Jums pasireiškė alerginė reakcija, suvalgius kiaušinį, pieno, riešutų, sėklų, vėžiagyvių, žuvies ar vaisių?

Jeigu atsakėte nors į vieną klausimą "TAIP" - Jums gali grėsti anafilaksija - sunki ir gyvybei pavojinga alergijos forma.

Klauskite gydytojo kaip apsaugoti save ir artimuosius.